Žurnalas „National Geographic Lietuva“

2024 m. bus leidžiama 10 „National Geographic“ žurnalo numerių.
Sausio / Vasario ir Liepos /Rugpjūčio bus jungtiniai, didesns apimties – apie 144 psl., numeriai. Daugiau
2024 m. bus leidžiama 10 „National Geographic“ žurnalo numerių.
Sausio / Vasario ir Liepos /Rugpjūčio bus jungtiniai, didesns apimties – apie 144 psl., numeriai. Daugiau
National Geographic Lietuva 12mėn. prenumerata | 10 leidinių
88,00 Eur
Prekybos vietose: 100,80 Eur
Sutaupote 13 %
National Geographic Lietuva 6mėn. prenumerata | 5 leidiniai
46,00 Eur
Prekybos vietose: 50,40 Eur
Sutaupote 9 %
National Geographic Lietuva 3 mėn. prenumerata | 3 leidiniai
25,00 Eur
Prekybos vietose: 25,20 Eur
Sutaupote 1 %
Naujausiame kovo mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje skaitykite apie Majų sukurtą pasaulį ir jo paslaptis, dėmėtųjų hienų gyvenimą Kenijoje, apie stiklą – medžiagą, be kurios žmonija neapsieitų. 

Majų paslaptys
Autorius Tom Clynes 
Fotografas Rubén Salgado Escudero

Majų sukurtą pasaulį šimtmečius gaubė džiunglės. Dabar revoliucinė technologija atskleidžia jo stulbinantį mastą ir sudėtingumą. Abu Taleino (Tulane) universiteto archeologai, Nacionalinės geografijos draugijos tyrinėtojai, drauge sudėjus Centrinės Amerikos džiunglėse dirbo dešimtmečius. Ieškant lobių, kuriuos paliko tūkstančius metų klestėjusi ir paslaptingai po tankiomis giriomis išnykusi Majų civilizacija, neišvengiamai tekdavo kęsti varginantį karštį bei drėgmę ir saugotis kraugeriškų laukinių gyvūnų bei ginkluotų radaviečių plėšikų. Taigi atrodė ironiška, kone nesąžininga, kad didžiausią atradimą šiuodu mokslininkai padarė sėdėdami prie kompiuterio oro kondicionieriumi vėdinamame Naujojo Orleano biure.

Kolegos Fransisko Estrados-Belio (Francisco Estrada-Belli) stebimas Taleino universiteto mokslininkas Marselas Kanutas (Marcello Canuto) atidarė šiaurinėje Gvatemalos dalyje esančio miško aeronuotrauką. Iš pradžių ekrane buvo matyti tik medžių viršūnės. Tačiau ši nuotrauka buvo padaryta naudojant technologiją, vadinamą lidaru (šviesos aptikimo ir atstumo nustatymu). Du tūkstantmečius dešimtys Majų miestų-valstybių varžėsi dėl viršenybės: prekiavo, bendravo ir kariavo. XVI a. paskutinius šių kovų išlikėlius užkariavo Ispanija. Šiandien lazerinė nuotolinio skenavimo technologija, vadinama lidaru, skverbiasi per susiraizgiusias džiungles ir atskleidžia nepalyginti išsamesnį vaizdą, kaip milijonai senovės žmonių gyveno daugiau nei 6000 gyvenviečių.

Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis
Christine Dell‘amore
Fotografė Jen Guyton 

Klasikinė safario akimirka: liūtas stovi prie ką tik sumedžioto grobio, aplink sliūkina galvas nudelbusios hienos. Iš pažiūros liūtas nugalabijo auką, o hienos laukia progos nugvelbti kąsnelį? Ne visai taip. Biologas Hansas Krukas (Hans Kruuk), 1960 m. pradėjęs tyrinėti hienas Tanzanijoje, pastebėjo, kad joms lipdomas bailių maitėdų įvaizdis yra pramanytas. Jis nustatė, kad kai dėmėtosios hienos ir liūtai dalijasi skerdena, daugiau nei pusę atvejų auką sumedžioja hienos.

Neseniai Kenijos mokslininkai išsiaiškino, kad Masajų Maroje hienos vidutiniškai du trečdalius ėdesio prasimano medžiodamos antilopes gnu, zebrus, buivolus ir kitas stambias aukas – dažniausiai tokia medžioklė grindžiama darniu bendradarbiavimu. Dėmėtosios hienos gali medžioti ir pavieniui, bet bendradarbiaujant lengviau sučiupti didelį grobį, pavyzdžiui, suaugusią antilopę gnu, buivolą ar žirafą. Dauguma medžioklių trunka mažiau nei minutę. Medžiodamos hienos taiko įvairius metodus: pavyzdžiui, pasirenka silpniausią bandos narį, išnaudoja reljefą grobiui užklupti ar įvilioti į spąstus, zigzagais eina prieš vėją, kad užuostų pasislėpusio grobio kvapą.