Prenumerata.lt
Registruotis naujiems vartotojams Registruotis naujiems vartotojams
pamiršai slaptažodį?
2018 Sausio 22
  Dovanų kuponai  
  AKCIJOS  
  Prenumerata užsienyje  
  DUK  
Nauji leidiniai
Dovanok prenumeratą
Leidinių tipai
Žurnalai
Laikraščiai
Elektroniniai leidiniai
Kiti leidiniai
Leidinių temos
-Visos temos-
Auto ir moto
Ekologija
Ekonomika, finansai
Fotografija
Gamta, gyvūnai
Grožis, mada
Interjeras, dizainas, statyba, architektūra
Jaunimui
Kelionės, geografija
Komiksai
Kompiuterija
Kryžiažodžiai
Maistas
Mokslas, technologijos
Moterims
Muzika
Psichologija
Rankdarbiai
Sodas, daržas
Sportas
Sveikata
Šeimai
Užsienietiški
Vaikams
Verslas, teisė, ekonomika
Visuomeniniai, politiniai
Vyrams
Žūklė, medžioklė
TOP 10
1. Vakaro žinios (fiziniams asmenims)
2. Iliustruotoji istorija
3. Penki
4. Naminukas
5. National Geographic Lietuva
6. NG Kids
7. Moters savaitgalis
8. Ar žinai, kad?
9. Savaitė. Namie ir sode
10. SAVAITĖ (miestų gyventojams)
Birželio Artuma – apie dievišką ir žmogišką auklybą

Birželio Artuma – apie dievišką ir žmogišką auklybą

Kai versime birželio „Artumos" numerį, Sekminių vėjuos Supratimo ir išminties ... Nuolankumo ir švelnumo ... Nuliūdusiųjų ramybės ... Kankinių tvirtumo ... Dvasia jau bus gaivinamai padvelkusi nauju Dievo meilės gūsiu. Kas šios meilės ir ypač Kankinių tvirtumo Dvasios neatpažintų Teofiliaus Matulionio žvilgsnyje po dešimtmečių įkalinimų bei kankinimų Oršoje, Vladimire, Potmoje, ir 1956-siais pagaliau grįžusio į Lietuvą, Birštoną, - iš birželio „Artumos" viršelio žvelgia šios būsimo palaimintojo kankinio akys.
Versdami jau pirmuosius žurnalo puslapius atrasime ir jo ganytojiškąjį laišką Kaišiadorių vyskupijos žmonėms tarnystę jiems prisiimant kaip Dvasios siuntimą - „Aš girdžiu Dievo man duotą įsakymą per evangelistą Luką: Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė..." (Apd 20, 28). Ir tai 1943-iaisiais, dar likus 20 metų iki Vatikano II Susirinkimo - kalbant apie „mylimus pasauliečius", galinčius palengvinti „ganytojavimo naštą", apie meilės šeimoje svarbą: „Mylėkitės tarpusavy ir mylėkite savo vaikus, krikščioniškai juos auklėdami". Birželio numeryje - ir Matulionio laiškų iš kalėjimo apžvalga, ir Teofiliaus sąsajos su Vilniumi, kuris netrukus bus jo beatifikacijos iškilmių miestas, tačiau buvo ir jo kankinystės vieta (KGB kalėjime).
Žurnalo puslapiuose - ir žmonės, ypatingai paliesti Teofiliaus gyvenimo. Štai minėtų laiškų tyrinėtoją dr. Arūną Streikų pažintis su jo operatyvinio sekimo byla atvedė į Bažnyčios istoriko kelią; „Artumos" kalbinama daktaro disertaciją Matuliono tema parašiusi Roma Zajančkauskienė liudija, jog būtent Teofilius  bus parengęs ją gyvenimo išbandymams ir parodęs jo vertingumą. Dabartinį Kaišiadorių vyskupo generalvikarą mons. dr. Algirdą Jurevičių Teofiliaus gyvenimas įkvėpė parašyti itin gyvą knygą „Susipažinkime - esu Teofilius", kurią šį birželį išleidžia „Artumos" leidykla. Pasak recenzento dr. Pauliaus Subačiaus, šioje knygoje „viskas atrodo taip autentiška ir tikra, tarsi jis pats kalbėtų".
Visa tai skiriame „ypatingam laikui", kaip jį pavadina kunigas Artūras Kazlauskas, rašydamas apie „palaimintą šventąjį" ir drąsiai žvelgdamas į ateitį, kai jau melsime ir „Šventasis Teofiliau..."
„Pagal planus" birželį drauge turėję apžvelgti popiežiaus Pranciškaus laiško šeimoms Meilės džiaugsmas skyrių apie vaikų auklėjimą, bet sykiu gavę „neplaninę" dangaus dovaną - garbingojo Teofiliaus skelbimą palaimintuoju, kviečiame skaitytojus pamąstyti, kokia auklėjimo pamoka mums duodama per tokius žmones, kaip šventieji bei kankiniai, ir kiek leidžiamės būti auklėjami, mokomi, ugdomi šiais autoritetų nepripažįstančiais laikais.
O juk turėtume būti autoritetai, ypač savo vaikams? Kaip mums sekasi būti jų auklėtojais ir ugdytojais? Kaip su jais kalbamės apie meilę ir lytiškumą? Kaip perduodame tikėjimą ir ar visada pasiseka? Tai kiti žurnalo klausimai, į kuriuos atsakymų ieškome tiek su specialistais, tiek su pačiomis šeimomis.
Kalbinami tėvai sako, jog tikėjimo perdavimą vaikams supranta kaip evangelinį įpareigojimą, o jų mažyliai mokosi maldų ne kaip eilėraščių, bet užtardami savo draugus, auklėtojas. Šeimos kalba apie palaiminimus - vieni kitų ir stalo, apie tikėjimą kaip visa ko pagrindą, be kurio viskas gyvenime sugriūva. O tėvų pasidalijimas, kaip vaikus rengia draugystėms ir meilei, nudžiugina net ir patyrusį psichoterapeutą Gintautą Vaitošką - jis mano, jog tokie tėvai - tai „gilūs ir išmintingi žmonės".
Bet... ar visi tokie atsakingi? Psichologė Zita Vasiliauskaitės sako, jog, deja, būna, kad ir „valdžią parodome", ir savo reikmes tenkiname vaiko sąskaita arba duodame vaikams visą laisvę, nes ir patys norime būti nuo jų laisvi. Kaip tik apie laisvę pabūti nuo vaikų... feisbuke, darbe, pasakoja „Tėčio dienoraštis"  - verta perskaityti, kol dar mūsų vaikai nesurengė mums, nuolatos n e t u r i n t i e m s l a i k o, zuikio gimtadienio vakarėlio.
„Be klaidų - neįmanoma", - ramina jauna dviejų mažylių mama Joana Gimberytė-Juronė. Pasak jos, net geriausi auklėjimo specialistai rastų už ką vaikų atsiprašyti, tad svarbiausia nekartoti tų pačių klaidų.
Tačiau kas atsitinka, kai net patį vaiko gimimą tėvai laiko klaida? Čaižymas sovietinio ūkinio muilo „plytomis" ir kumščiais iki mėlynių, egzekucijos prie sūpynių taip, kad net bloga darėsi - apie tokią šiandien visų gerbiamo monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus vaikystę vaikų namuose pasakoja sesuo Daiva Kuzmickaitė MVS (Carito programos „Vaiko gerovės institutas" vadovė). Šiai istorijai laimingą pabaigą dovanojo paprasti žmonės. „Jie tapo mano tėvais. Dovanojo save..." - sako mons. Vytautas apie tuos, kurie pasisodino ant suolo į savo tarpą ir tapo visu pasauliu... O ko laukti tiems daugiau kaip 1 200 vaikų, kurie ir mūsų laikais kasmet patenka į globos įstaigas? Tai straipsnio klausimas su popiežiaus Pranciškaus atsakymu: nė vienas vaikas nėra klaida; kiekvienas vertas namų jaukumo ir įtėvystės, lygiai taip pat kilnios, kaip ir tėvystė.
Galbūt jau perskaitę šio mėnesio „Artumos" numerį, birželio 25-ąją susitikime Vilniuje - švęsti Lietuvos jaunimo dienų ir arkivyskupo Teofiliaus išaukštinimo - kaip dovanos ir kaip švento žmogaus gyvenimo pamokos, dėkodami Dievui, kuris savo auklyba, kaip primena Tomas Viluckas (plg. Žyd 12), visada veda į teisumą.
Dalė Gudžinskienė

Prenumeruok dabar
Sausio ARTUMA: kaip Šventoji Dvasia tampa ASMENIU mūsų gyvenime?
Gruodžio Artuma: ar šventa gali būti tik Šventoji Šeima?
Lapkričio Artuma: Meilės džiaugsmo VIII skyrius – padėti, o ne pasmerkti!
Spalio Artuma: senatvė – ar laikas „džiauti irklus“?
Rugsėjo Artuma: kam rengtis Santuokai, jeigu ir taip mylime?
Liepos–rugpjūčio Artuma: ar tikrai Tiesa padarys mus laisvus? (plg. Jn 8, 32)
Gegužės Artuma: Meilė, kuri tapo vaisinga
Balandžio Artuma: šeimos kasdienybė – Himnas meilei?!
Kovo ARTUMA: šeima – Dievo atspindys pasaulyje
Vasario Artuma – apie „dramatišką šeimos grožio dalį“ – krizes ir iššūkius...
Birželio Artuma: ką reiškia ateivį priimti ir pikta darantį sudrausti?

Apie mus

Reklama

Taisyklės

Neradote leidinio?

Kontaktai

Atsiskaitymo būdai

Kaip užsisakyti?