Prenumerata.lt
Registruotis naujiems vartotojams Registruotis naujiems vartotojams
pamiršai slaptažodį?
2018 Sausio 23
  Dovanų kuponai  
  AKCIJOS  
  Prenumerata užsienyje  
  DUK  
Nauji leidiniai
Dovanok prenumeratą
Leidinių tipai
Žurnalai
Laikraščiai
Elektroniniai leidiniai
Kiti leidiniai
Leidinių temos
-Visos temos-
Auto ir moto
Ekologija
Ekonomika, finansai
Fotografija
Gamta, gyvūnai
Grožis, mada
Interjeras, dizainas, statyba, architektūra
Jaunimui
Kelionės, geografija
Komiksai
Kompiuterija
Kryžiažodžiai
Maistas
Mokslas, technologijos
Moterims
Muzika
Psichologija
Rankdarbiai
Sodas, daržas
Sportas
Sveikata
Šeimai
Užsienietiški
Vaikams
Verslas, teisė, ekonomika
Visuomeniniai, politiniai
Vyrams
Žūklė, medžioklė
TOP 10
1. Vakaro žinios (fiziniams asmenims)
2. Iliustruotoji istorija
3. Penki
4. Naminukas
5. National Geographic Lietuva
6. NG Kids
7. Moters savaitgalis
8. Ar žinai, kad?
9. Savaitė. Namie ir sode
10. SAVAITĖ (miestų gyventojams)
Lapkričio mėnesio „Mano ūkis" numeryje skaitykite:

Lapkričio mėnesio „Mano ūkis" numeryje skaitykite:

Ekstremali situacija ir praktinės problemos


Dr. Vytautas ŠENAVIČIUS Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas ir partneris


MANO ŪKIS 2017/11


Dėl itin gausaus lietaus šalies ūkininkams patyrus milijoninius nuostolius, Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremalią situaciją. Tačiau vien ekstremaliosios situacijos paskelbimas neišspręs visų agroverslo laukiančių iššūkių. Valdžios ir žemdirbių lūkesčiai bei nuomonės gali skirtis. Tad agroverslo laukia ilgos derybos su bankais ir kitais asmenimis, kuriems jis turi įsipareigojimų.


Europos Sąjungos žemės ūkio politika, Lietuvos teisė numato, kad agroverslas gali išvengti sankcijų už numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu įrodo, kad toks nevykdymas buvo nulemtas nenugalimos jėgos (force majeure) ar išskirtinių aplinkybių - valstybės ar kitų veiksmų, kurių ūkis protingai negali kontroliuoti. Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai nurodo, kad apie tokius įvykius privalu pranešti.


Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją, tam tikrais atvejais pranešimas nėra būtinas. Paramos administratorius (Nacionalinė mokėjimo agentūra) nurodo, kad paramos gavėjai, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, neturi jam pranešti apie neįvykdytus įsipareigojimus (pavyzdžiui, neįdirbtą žaliąjį pūdymą, nesuartą juodąjį pūdymą). Paramos administratoriaus specialistai atvykę užfiksuos lauko būklę ir patys pasirūpins gauti pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Tačiau ar paskelbta ekstremali padėtis jau savaime reiškia, kad visi ūkiai yra atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo?


Nors ekstremali situacija paskelbta visoje Lietuvoje, paramos administratorius nurodo, kad fiksuos laukų būklę ir prašys pažymų apie oro sąlygas. Gali susiklostyti situacija, kai per patikrą lauko padėtis bus pagerėjusi, o orų stebėjimo tinklas rodys ne visai tikslius duomenis. Nėra aišku, kaip tokiu atveju elgsis paramos administratorius - laikysis pozicijos, jog valstybės lygio ekstremali situacija atleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo visus ūkius ar skirs sankciją už įsipareigojimų nevykdymą.


Dar kitaip bus vertinama agroverslo, kurio vykdoma veikla nėra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, padėtis. Pavyzdžiui, perdirbimo įmonės, supirkėjai, miškų ūkiai turėtų paramos administratoriui pateikti laisvos formos paaiškinimą, išdėstydami, kokio reikalavimo ar įsipareigojimo ir dėl kokių priežasčių, susijusių su orų sąlygomis, negali būti laikomasi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, paramos administratorius spręs, ar esama padėtis tokiam verslui iš tiesų yra kritinė. Praktika rodo, kad paramos administratorius, esant išskirtinėms aplinkybėms ar nenugalimai jėgai, reikalauja išsamiai pagrįsti įsipareigojimų nevykdymo priežastis. Tikėtina, kad tokios pat pozicijos bus laikomasi ir ekstremaliosios situacijos atveju.


Viename Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtame ginče paramos gavėjas prašė pratęsti sodinukų sodinimo terminą dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių. Pareiškėjas teikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos dokumentus, įrodančius, kad jo veiklos teritorijoje buvo sausra, mokslininkų išvadą, patvirtinančią, jog sodinimas tuo laikotarpiu būtų buvęs betikslis ir nenaudingas, taip pat duomenis, kad dėl itin padidėjusios paklausos sodinukų Lietuvoje nebuvo galima įsigyti. Paramos administratorius į tokius argumentus neatsižvelgė ir laikė, jog pagal Lietuvoje esantį nenugalimos jėgos ir išskirtinių aplinkybių apibrėžimą išvardytos aplinkybės negali būti pripažintos leidžiančiomis pratęsti sodinimo terminą. Be to, paramos administratorius teigė, kad sodinukų buvo galima įsigyti iš kitų valstybių, o aplinkybė, kad jų įsigijimo sąnaudos būtų daug didesnės, nėra svarbi. Teismas vertino, kad paramos administratoriaus sprendimas buvo teisėtas ir pareiškėjo skundą atmetė.


Vertindami tokią praktiką, manome, kad nors ekstremalios situacijos atveju paramos administratorius ir galėtų būti politiškai labiau linkęs padėti agroverslui, tačiau gali susiklostyti ir priešinga padėtis - paramos gavėjui pranešus apie išskirtines aplinkybes ar nenugalimą jėgą ir tikintis paramos administratoriaus pritarimo, paramos administratorius į tokį prašymą neatsižvelgs. Tai lemtų sankcijų skyrimą. Pavyzdžiui, nors afrikinis kiaulių maras ar Rusijos embargas Lietuvoje irgi sukėlė neigiamų pasekmių, ši problema buvo iškelta Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau ne visuomet buvo laikoma, kad tokia padėtis leidžia nevykdyti įsipareigojimų.


Europos Komisija palankesnė agroverslui


Pagrindinė priežastis, kodėl agroverslui Lietuvoje sunku įrodyti, jog jo padėtis iš tiesų buvo išskirtinė ar atsiradusi dėl nenugalimos jėgos, yra labai ribotas aplinkybių sąrašas. Kitose valstybėse paramos administratorius turi teisę lanksčiau vertinti kiekvieną individualų atvejį. Antai Europos Komisija dar 2016 m. liepą nurodė, jog Europos Sąjungos reglamentuose nėra baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tad paramos administratoriui yra galimybė nustatyti, ar tam tikras atvejis gali būti laikomas force majeure arba išimtinėmis aplinkybėmis. Paramos administratorius turi vertinti kiekvieną atskirą atvejį, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Be to, vertindamos, ar atvejį galima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų įvertinti ir ekonominę bei socialinę padėtį, atsižvelgti į tai, kad paramos gavėjai tokių aplinkybių numatyti negali.


Tad pagal Europos Komisiją nenugalimos jėgos ir išskirtinių aplinkybių atvejai turi būti kiekvieną kartą nustatinėjami atskirai, remiantis Europos Sąjungos politika bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Nenugalima jėga neturi suponuoti visiško (absoliutaus) neįmanomumo, ji turi būti suprantama kaip neįprastos aplinkybės, kurių asmuo, besiremiantis nenugalima jėga, negali kontroliuoti, ir kurios, nepaisant visų atsargumo priemonių, sukelia neigiamas pasekmes. Tačiau Lietuvoje esant siauresniam supratimui, dėl to nukenčia agroverslas. Ši sisteminė problema nėra išspręsta. Ekstremalios situacijos paskelbimas neturėtų būti bene vienintelis būdas siekti lanksčiau priimti sprendimus. Mūsų šalyje kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai viename ar kitame rajone padėtis dėl gamtos sąlygų ar kitų išskirtinių aplinkybių būna ne geresnė nei šiųmetė. Skiriasi aplinkybių mastas teritorijos atžvilgiu. Tad esant vienodoms aplinkybėms paramos administratoriaus sprendimai dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo turėtų taip pat būti vienodi - nesvarbu, ar padėtis yra ekstremali vieno ūkininko, ar visos Lietuvos ūkininkų laukuose.


Ekstremalios situacijos įtaka verslo santykiams


Ekstremalios situacijos paskelbimas savaime neišsprendžia pareigos vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams. Dažnas žemdirbys yra prisiėmęs ir su Nacionaline mokėjimo agentūra nesusijusių įsipareigojimų, pavyzdžiui, kredito įstaigoms, prekybos partneriams, kitoms paramą administruojančioms institucijoms ar mokesčių administratoriui. Labai tikėtina, kad verslo partneriai ekstremalios situacijos nenorės pripažinti leidžiančia pratęsti sutarties įvykdymo terminus ar koreguoti kitas sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, augintojui dėl ekstremalios situacijos nepardavus produkcijos supirkėjui, už tokį pažeidimą grėstų bauda ir pareiga atlyginti nuostolius. Jeigu supirkėjas atleistų augintoją nuo įsipareigojimų vykdymo, tai nereikštų, kad kitas (užsienio) supirkėjas atleis tokį Lietuvos agroverslo subjektą nuo įsipareigojimų vykdymo. Tad esant verslo įsipareigojimų grandinei ne visada pavyks išvengti ginčų. Ruošiantis ir tokiam scenarijui, agroverslui pravartu žinoti, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išskiriami keturi požymiai, kvalifikuojantys nenugalimos jėgos aplinkybes:


- aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;


- dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;


- šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;


- šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo rizikos.


Ar tam tikra aplinkybė laikytina nenugalima jėga, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Pasitvirtinus daliai iš išvardintų aplinkybių, išlygos taikyti nėra galimybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtame ginče buvo sprendžiama, ar turėtų nenugalima jėga būti pripažintas atvejis, kai augintojas grūdų supirkėjui nepristatė reikiamo grūdų kiekio dėl praūžusio škvalo. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nepalankios gamtinės sąlygos visada gali būti vertinamos kaip aplinkybės, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir panaikinti. Teismas vertino, kad svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatymas, ar šalys, sudarydamos sutartį, galėjo tokias aplinkybes numatyti ir ar prisiėmė gamtos padarinių atsiradimo riziką.


Spręsdamas minėtą ginčą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad oro sąlygos nebuvo neįprastos Lietuvos klimatui, todėl ūkis turėjo numatyti ir įvertinti nepalankių gamtinių sąlygų galimybę, o to nenumatęs ir neįvertinęs, taigi sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties neįvykdymo atveju, laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Be to, ūkis neįrodė, kad dėl nepalankių gamtinių aplinkybių negalėjo įvykdyti sutarties (jis užaugino daugiau grūdų nei pardavė grūdų supirkėjui). Taigi kilus civiliniam ginčui yra svarbu ne tik formaliai informuoti apie patį nenugalimos aplinkybės faktą (pavyzdžiui, pateikiant pažymą apie nenugalimą jėgą), tačiau pateikti įrodymus ir apie kitų atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimą. Susiklosčius aptartoms aplinkybėms, žemės ūkio subjektai turėtų surinkti visus įmanomus įrodymus neapsiribojant vien padėties paskelbimu ir laikantis sutartyse nurodytų terminų pranešti verslo partneriams apie esamą situaciją. Praleidus pranešimo terminą, nepateikus įrodymų, savo interesus apginti tampa sunkiau. 

Prenumeruok dabar
Gruodžio mėnesio „Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Sausio mėnesio „Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Spalio mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Rugsėjo mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Rugpjūčio mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Liepos mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Birželio mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Gegužės mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Balandžio mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Kovo mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:
Vasario mėnesio "Mano ūkis" numeryje skaitykite:

Apie mus

Reklama

Taisyklės

Neradote leidinio?

Kontaktai

Atsiskaitymo būdai

Kaip užsisakyti?