Kovo Artuma: su atgaila ir viltimi mokomės kalbėti sinodiškai

Šventojo Tėvo nebuvimas per Jubiliejinius renginius tik dar labiau primena – į Romą juk piligrimai keliauja galiausiai ne pas popiežių, o pas Viešpatį ir prie Apaštalų kapų, kad Petro įpėdiniai sustiprintų jų tikėjimą Prisikėlusiuoju! Tai yra tikrasis jubileo – džiaugsmas dėl Kristaus pergalės prieš mirtį ir mūsų įtraukimas į tą triumfą!
Šį Popiežių ženklinsiantis palikimas Bažnyčiai – sinodiškumo geno atgaivinimas. Ne šiaip sau Pranciškus tiek daug dėmesio ir širdies skyrė Sinodui, o galiausiai ir jo dalyvių parengtą Baigiamąjį dokumentą, be jokių pakeitimų, patvirtino kaip savo, ir tai tapo Bažnyčios mokymo dalimi. Tad mes, jeigu norime likti ištikimi Dievui, savo Dvasia veikiančiam per Popiežių ir drauge keliaujančią – sinodinę – Bažnyčią, tiesiog privalome įsigilinti, kas tai yra, ir tuo gyventi.
Artuma ir šį kovą bando tai tęsti toliau bei kviečia įsitraukti ir savo skaitytojus.