Niekas kitas neves į priekį taip, kaip klientai ir darbuotojai
Eulalija JONUŠKIENĖ | MANO ŪKIS 2023/06
Konsultacijos žemdirbiams padeda mažiau klysti ir efektyviau dirbti. Tad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, kuri šiemet mini trisdešimtmetį, vaidmuo itin reikšmingas. Apie tai, kaip ji vystėsi ir kokie ateities planai, kalbamės su Konsultavimo tarnybos direktoriumi
Sauliumi CIRONKA.
Konsultavimo tarnybai patirties ir brandos netrūksta – organizacija mini veiklos trisdešimtmetį. Prie jos vairo esate stovėjęs prieš 20 metų. Tai ta pati ar kita organizacija?
Tarnyba per 30 metų išgyveno įvairius raidos etapus. Nuo pat įkūrimo jos tikslas buvo padėti norintiesiems ūkininkauti. 1993-aisiais daug asmenų buvo susigrąžinę žemę, norėjo ją dirbti, bet neturėjo nei patirties, nei žemės ūkio išsilavinimo. Tad jiems reikėjo padėti suprasti, kas yra žemės ūkis. Organizacijoje tuo metu dominavo augalininkystės ir gyvulininkystės specialistai, inžinieriai. Ekonomikos ir apskaitos specialistų buvo tik vienas kitas. Tad Konsultavimo tarnyba tuomet buvo labiau technologinių kompetencijų centras. Tik po kelerių veiklos metų pradėta labiau gilintis į ekonominius, vadybinius ir apskaitos klausimus.
Pirmąjį penkmetį Konsultavimo tarnybos veikla buvo finansuojama iš valstybės ir įvairių projektų lėšų, tad paslaugos žemdirbiams buvo nemokamos. Paskui valstybės parama palaipsniui ėmė mažėti. Tada teko galvoti – iš ko ir kaip uždirbti. Nusprendėme per ateinančius penkerius metus mokamas paslaugas išplėsti bent iki pusės reikalingo išlaidų biudžeto, kad galėtume stabiliai dirbti. Tada prasidėjo naujas raidos etapas ir nauji iššūkiai, susiję su paslaugų pardavimu. Iki tol konsultantai buvo tarsi kolegos, kurie atvažiuodavo, patardavo, padėdavo – žemdirbiui niekas nekainavo. Ūkininkai, kurie buvo tarsi draugai, tapo klientais – paslaugų pirkėjais. Ne visi Tarnybos konsultantai gebėjo persiorientuoti ir tapti paslaugų pardavėjais ir jų teikėjais. Vis dėlto po pirmojo dešimtmečio mokamos paslaugos dengė apie 51 proc. Konsultavimo tarnybos biudžeto. Tai buvo gana didelis žingsnis į priekį.
Kalbant apie raidą ir paslaugų poreikį, antrąjį penkmetį atsirado labai daug ekonominių, apskaitos, analitinių paslaugų. Po pirmojo dešimtmečio, 2003–2004 metais, Lietuva rengėsi stoti į Europos Sąjungą (ES). Konsultavimo tarnyba šiame etape labai daug prisidėjo prie viešinimo, aiškindama kas yra ES, kaip sukurta ir kaip funkcionuoja bendroji žemės ūkio politika, kokios naudos gali tikėtis žemdirbiai. Šiame etape buvome įvairių veiklų lyderiai – pirmieji atlikome pasėlių deklaravimo darbus, parengėme pirmąjį SAPARD projektą ir pan.
Antrąjį veiklos dešimtmetį Konsultavimo tarnyba augo: plėtėsi paslaugos ir švietėjiška veikla. Šiuo laikotarpiu prasidėjo buhalterinės apskaitos paslaugų plėtra, rengti investiciniai projektai, augo augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugos, dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose projektuose, todėl priimta daug naujų darbuotojų, kurių nemažai dirba iki šiol. Organizacijos augimui ir pokyčiams didelę įtaką turėjo atsiradusios naujos informacinės technologijos, kurias reikėjo naudoti konsultantams ir teikiant paslaugas žemdirbiams.
Trečiąjį organizacijos veiklos dešimtmetį, manau, galima vadinti modernizacijos ir spartaus technologinio augimo laikotarpiu.
Kas padeda judėti pirmyn?
Tiek dabar, tiek prieš 20 metų, kai organizacijai vadovavau pirmą kartą, laikiausi principo, jog ne kompiuteriai ar moderni įranga, bet įžvalgūs ir patirties turintys žmonės sprendžia problemas, siūlo idėjas ir jas įgyvendina. Būtent jie reprezentuoja organizaciją, tik jie gali sudėtingus procesus ar situacijas vaizdžiai ir paprastai paaiškinti, padėti klientui priimti sprendimus. Sistemos to padaryti negeba, jos yra tik įrankis, padedantis greičiau apdoroti informaciją. Vis tik kiekvienos organizacijos pagrindas yra darbuotojai – atsidavę, savo darbą mylintys, noriai su klientais bendraujantys. Niekas kitas neves į priekį taip, kaip darbuotojai, ypač jeigu bus kūrybingi, svajos, turės kryptį, remsis žiniomis ir klientų poreikiais.
Judėti į priekį organizaciją taip pat skatina konkurentai ir klientai. Prieš 30 ar 20 metų nei mes, nei žemdirbiai nebuvome matę tiek pasaulio, technologijų, tokio didelio informacijos ir naujovių srauto. Per paskutinius du dešimtmečius mūsų klientai daug apkeliavo, pamatė, aplankė parodų ir sukaupė didelę patirtį. Tad jie irgi yra variklis, verčiantis neatsilikti, tobulėti ir judėti pirmyn.
Kaip panašiose užsienio šalių organizacijose vyksta darbai? Kokių panašumų ir skirtumų galima rasti lyginant su Lietuva?
Pirmiausia reikia paminėti, kad daugelyje šalių konsultavimo organizacijos jau skaičiuoja veiklos šimtmečius ir per tą laiką sukaupė didelę patirtį. Kalbant apie užsienio šalis, kiekvienoje iš jų veikiančios konsultavimo sistemos turi ir panašumų, ir skirtumų. Organizacijos skiriasi struktūra, finansavimo šaltiniais, bet visos jos bendradarbiauja su mokslo ir mokymo institucijomis, dirba ir su komercinėmis kompanijomis. Tikslas, kad žemdirbiai būtų kuo greičiau supažindinami su naujais mokslo ir technologijų sprendimais. Visos organizacijos siekia būti naudingos žemdirbiams.
Taip jau susiklostė, kad per 30 veiklos metų organizacija augo ir plėsdamasi panaudojo gerą užsienio šalių konsultavimo tarnybų, taip pat pačioje organizacijoje sukauptą patirtį. Per tuos metus dirbome su Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Airijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių tarnybomis, todėl esame sukūrę unikalų lietuvišką Konsultavimo tarnybos modelį. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kitų šalių organizacijos turi vienodą tikslą – padėti žemdirbiams priimant sprendimus, investuojant, diegiant moderniąsias technologijas, taikant mokslo rekomendacijas, gaminant sveiką maistą, tausojant aplinką ir puoselėjant ūkius.
Žemdirbiams, svarbiausiems Konsultavimo tarnybos klientams, prireikia paslaugų tvarkant ne vien apskaitą. Kaip pavyksta atliepti naujus poreikius? Kokių paslaugų populiarumas ateityje mažės / didės?
Mūsų klientai – labai įvairūs, tad ir paslaugų spektras gana platus. Pradedančiajam iš pradžių aktualesni technologiniai ir paramos gavimo klausimai. Vėliau, ūgtelėjus ūkiui, prireikia ekonominių, technologinių, vadybinių sprendimų. Praktika ir patirtis rodo, kad technologijos vystosi labai greitai, duomenų srautas didžiulis. Vien tik per pastaruosius 20 metų technologijų raida padarė didžiulę pažangą, kiekvieno mūsų kasdienybė neįsivaizduojama be kompiuterio ir duomenų analizės, ūkiuose dirba robotai, sprendimai priimami naudojant informacines technologijas (IT), į mūsų kasdienybę ateina dirbtinis intelektas. Visus tuos 30 metų dirbame su klientais, žinome jų problemas ir stengiamės išgirsti jų poreikius. Taip pat dalyvaujame įvairioje projektinėje veikloje su kolegomis iš kitų šalių, domimės jų patirtimi, dalyvaujame parodose, konferencijose ir stengiamės suprasti, kokios problemos laukia ateityje ir kaip galėtume prisidėti jas sprendžiant. Būdami dabartyje turime galvoti apie ateitį.
Kokių ambicijų Tarnyba turi artimiausiam dešimtmečiui?
Eulalija JONUŠKIENĖ | MANO ŪKIS 2023/06
Konsultacijos žemdirbiams padeda mažiau klysti ir efektyviau dirbti. Tad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, kuri šiemet mini trisdešimtmetį, vaidmuo itin reikšmingas. Apie tai, kaip ji vystėsi ir kokie ateities planai, kalbamės su Konsultavimo tarnybos direktoriumi
Sauliumi CIRONKA.
Konsultavimo tarnybai patirties ir brandos netrūksta – organizacija mini veiklos trisdešimtmetį. Prie jos vairo esate stovėjęs prieš 20 metų. Tai ta pati ar kita organizacija?
Tarnyba per 30 metų išgyveno įvairius raidos etapus. Nuo pat įkūrimo jos tikslas buvo padėti norintiesiems ūkininkauti. 1993-aisiais daug asmenų buvo susigrąžinę žemę, norėjo ją dirbti, bet neturėjo nei patirties, nei žemės ūkio išsilavinimo. Tad jiems reikėjo padėti suprasti, kas yra žemės ūkis. Organizacijoje tuo metu dominavo augalininkystės ir gyvulininkystės specialistai, inžinieriai. Ekonomikos ir apskaitos specialistų buvo tik vienas kitas. Tad Konsultavimo tarnyba tuomet buvo labiau technologinių kompetencijų centras. Tik po kelerių veiklos metų pradėta labiau gilintis į ekonominius, vadybinius ir apskaitos klausimus.
Pirmąjį penkmetį Konsultavimo tarnybos veikla buvo finansuojama iš valstybės ir įvairių projektų lėšų, tad paslaugos žemdirbiams buvo nemokamos. Paskui valstybės parama palaipsniui ėmė mažėti. Tada teko galvoti – iš ko ir kaip uždirbti. Nusprendėme per ateinančius penkerius metus mokamas paslaugas išplėsti bent iki pusės reikalingo išlaidų biudžeto, kad galėtume stabiliai dirbti. Tada prasidėjo naujas raidos etapas ir nauji iššūkiai, susiję su paslaugų pardavimu. Iki tol konsultantai buvo tarsi kolegos, kurie atvažiuodavo, patardavo, padėdavo – žemdirbiui niekas nekainavo. Ūkininkai, kurie buvo tarsi draugai, tapo klientais – paslaugų pirkėjais. Ne visi Tarnybos konsultantai gebėjo persiorientuoti ir tapti paslaugų pardavėjais ir jų teikėjais. Vis dėlto po pirmojo dešimtmečio mokamos paslaugos dengė apie 51 proc. Konsultavimo tarnybos biudžeto. Tai buvo gana didelis žingsnis į priekį.
Kalbant apie raidą ir paslaugų poreikį, antrąjį penkmetį atsirado labai daug ekonominių, apskaitos, analitinių paslaugų. Po pirmojo dešimtmečio, 2003–2004 metais, Lietuva rengėsi stoti į Europos Sąjungą (ES). Konsultavimo tarnyba šiame etape labai daug prisidėjo prie viešinimo, aiškindama kas yra ES, kaip sukurta ir kaip funkcionuoja bendroji žemės ūkio politika, kokios naudos gali tikėtis žemdirbiai. Šiame etape buvome įvairių veiklų lyderiai – pirmieji atlikome pasėlių deklaravimo darbus, parengėme pirmąjį SAPARD projektą ir pan.
Antrąjį veiklos dešimtmetį Konsultavimo tarnyba augo: plėtėsi paslaugos ir švietėjiška veikla. Šiuo laikotarpiu prasidėjo buhalterinės apskaitos paslaugų plėtra, rengti investiciniai projektai, augo augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugos, dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose projektuose, todėl priimta daug naujų darbuotojų, kurių nemažai dirba iki šiol. Organizacijos augimui ir pokyčiams didelę įtaką turėjo atsiradusios naujos informacinės technologijos, kurias reikėjo naudoti konsultantams ir teikiant paslaugas žemdirbiams.
Trečiąjį organizacijos veiklos dešimtmetį, manau, galima vadinti modernizacijos ir spartaus technologinio augimo laikotarpiu.
Kas padeda judėti pirmyn?
Tiek dabar, tiek prieš 20 metų, kai organizacijai vadovavau pirmą kartą, laikiausi principo, jog ne kompiuteriai ar moderni įranga, bet įžvalgūs ir patirties turintys žmonės sprendžia problemas, siūlo idėjas ir jas įgyvendina. Būtent jie reprezentuoja organizaciją, tik jie gali sudėtingus procesus ar situacijas vaizdžiai ir paprastai paaiškinti, padėti klientui priimti sprendimus. Sistemos to padaryti negeba, jos yra tik įrankis, padedantis greičiau apdoroti informaciją. Vis tik kiekvienos organizacijos pagrindas yra darbuotojai – atsidavę, savo darbą mylintys, noriai su klientais bendraujantys. Niekas kitas neves į priekį taip, kaip darbuotojai, ypač jeigu bus kūrybingi, svajos, turės kryptį, remsis žiniomis ir klientų poreikiais.
Judėti į priekį organizaciją taip pat skatina konkurentai ir klientai. Prieš 30 ar 20 metų nei mes, nei žemdirbiai nebuvome matę tiek pasaulio, technologijų, tokio didelio informacijos ir naujovių srauto. Per paskutinius du dešimtmečius mūsų klientai daug apkeliavo, pamatė, aplankė parodų ir sukaupė didelę patirtį. Tad jie irgi yra variklis, verčiantis neatsilikti, tobulėti ir judėti pirmyn.
Kaip panašiose užsienio šalių organizacijose vyksta darbai? Kokių panašumų ir skirtumų galima rasti lyginant su Lietuva?
Pirmiausia reikia paminėti, kad daugelyje šalių konsultavimo organizacijos jau skaičiuoja veiklos šimtmečius ir per tą laiką sukaupė didelę patirtį. Kalbant apie užsienio šalis, kiekvienoje iš jų veikiančios konsultavimo sistemos turi ir panašumų, ir skirtumų. Organizacijos skiriasi struktūra, finansavimo šaltiniais, bet visos jos bendradarbiauja su mokslo ir mokymo institucijomis, dirba ir su komercinėmis kompanijomis. Tikslas, kad žemdirbiai būtų kuo greičiau supažindinami su naujais mokslo ir technologijų sprendimais. Visos organizacijos siekia būti naudingos žemdirbiams.
Taip jau susiklostė, kad per 30 veiklos metų organizacija augo ir plėsdamasi panaudojo gerą užsienio šalių konsultavimo tarnybų, taip pat pačioje organizacijoje sukauptą patirtį. Per tuos metus dirbome su Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Airijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių tarnybomis, todėl esame sukūrę unikalų lietuvišką Konsultavimo tarnybos modelį. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kitų šalių organizacijos turi vienodą tikslą – padėti žemdirbiams priimant sprendimus, investuojant, diegiant moderniąsias technologijas, taikant mokslo rekomendacijas, gaminant sveiką maistą, tausojant aplinką ir puoselėjant ūkius.
Žemdirbiams, svarbiausiems Konsultavimo tarnybos klientams, prireikia paslaugų tvarkant ne vien apskaitą. Kaip pavyksta atliepti naujus poreikius? Kokių paslaugų populiarumas ateityje mažės / didės?
Mūsų klientai – labai įvairūs, tad ir paslaugų spektras gana platus. Pradedančiajam iš pradžių aktualesni technologiniai ir paramos gavimo klausimai. Vėliau, ūgtelėjus ūkiui, prireikia ekonominių, technologinių, vadybinių sprendimų. Praktika ir patirtis rodo, kad technologijos vystosi labai greitai, duomenų srautas didžiulis. Vien tik per pastaruosius 20 metų technologijų raida padarė didžiulę pažangą, kiekvieno mūsų kasdienybė neįsivaizduojama be kompiuterio ir duomenų analizės, ūkiuose dirba robotai, sprendimai priimami naudojant informacines technologijas (IT), į mūsų kasdienybę ateina dirbtinis intelektas. Visus tuos 30 metų dirbame su klientais, žinome jų problemas ir stengiamės išgirsti jų poreikius. Taip pat dalyvaujame įvairioje projektinėje veikloje su kolegomis iš kitų šalių, domimės jų patirtimi, dalyvaujame parodose, konferencijose ir stengiamės suprasti, kokios problemos laukia ateityje ir kaip galėtume prisidėti jas sprendžiant. Būdami dabartyje turime galvoti apie ateitį.
Kokių ambicijų Tarnyba turi artimiausiam dešimtmečiui?