Žurnalas „Mano ūkis“

Žemės ūkio verslo žurnalas Daugiau
Žemės ūkio verslo žurnalas Daugiau
Mano ūkis 3 mėn. prenumerata | 3 leidiniai
9,75 Eur

Žurnalas žemdirbiams apie verslą, augalininkystę, gyvulininkystę, techniką.

Ūkį valdyti inovatyviai – misija įmanoma
Doc. dr. Jolita GREBLIKAITĖ VDU Žemės ūkio akademija

Kad ūkis klestėtų ir džiugintų rezultatais, reikia ne tik turėti agronomijos žinių, bet ir gebėti jį valdyti inovatyviai. Tam pasitarnauja įvairios ūkio valdymo programos, kurių kaina, deja, įkandama ne visiems. 

Diegti inovacijas žemės ūkyje – viena svarbiausių sričių, siekiant šio sektoriaus konkurencingumo. Tačiau inovacijos dažniausiai siejamos tik su nauja technika, jos įsigijimu ir (arba) technologiniais sprendimais. Pamirštama, kad ūkius valdyti taip pat vertėtų moderniai. To reikia, kad procesų analizė ir jų optimizavimas būtų pagrįstas. Įvairius veiklos planavimo ir vystymo sprendimus galima priimti ir atlikti racionaliai, išanalizavus turimus duomenis, sudarant rodiklių prognozes, ieškant tinkamiausių alternatyvų.

Tam tikri veiklos planavimo ir analizės įrankiai ūkiuose taikomi, tačiau gana fragmentiškai. Naudojamos atskiros buhalterinės programos, kai kurie ūkio valdymo įrankiai, pavyzdžiui, „e-GEBA“, ir tokios skaičiuoklės, kaip „MS Excel“. Taip pat yra skaičiuoklių, skirtų atskiriems klausimams spręsti, tarkime, atsargoms valdyti, tręšimo planams sudaryti ir pan. Vis dėlto, norėdami gauti objektyvią informaciją apie tai, kaip priėmus konkretų investavimo sprendimą pasikeis ūkis, kokių yra sprendimų alternatyvų, šiandien ūkininkams neužtenka naudoti tik šias programas. Dabar situacija rinkoje keičiasi greitai, tad būtina įvertinti makroaplinką, galimybes ir grėsmes.

Svarbu rasti ūkiui tinkamiausią įrankį

Plačiau kalbant apie tai, kokie valdymo įrankiai geriausiai padeda inovatyviai valdyti Lietuvos ūkius, reikia ne tik analizuoti mokslinės-analitinės literatūros šaltinius ir atliktus tyrimus, bet ir domėtis tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje sukurtais ūkio veiklos valdymo įrankiais, taip pat įvertinti jų funkcijas, kūrimo, pirkimo ar naudojimo kaštus, privalumus ir trūkumus, tinkamumą konkrečiam ūkiui dėl jo veiklos ypatumų ir sektoriaus specifikos. Jei reikia samdyti specialistą, kad šis dirbtų su konkrečia ūkio valdymo programa ar įrankiu, svarbu įvertinti, kiek tai kainuos. Taip pat reikia apsvarstyti, ar ūkininkui nereikės ir pačiam įgyti tam tikrų kompetencijų, kad suprastų programos veikimo principą, ar tai jam nebus pernelyg sudėtinga. Žemės ūkio planavimo ir valdymo įrankiai turi būti pritaikyti būtent žemės ūkiui, bioverslui. Valdymo sistemos dažnai siejasi su apskaita – taip informacija pildoma nuolat, atitinkamus rodiklius galima apskaičiuoti bet kuriuo metu pagal poreikį.

Siekiant įvertinti situaciją Lietuvoje, susijusią su rinkoje esančiais žemės ūkio subjektų valdymo įrankiais, atliktas jų ypatybes ir funkcionalumą vertinantis tyrimas. Daug dėmesio skirta žemės ūkio subjektų poreikiams, jų nuomonei apie ūkio veiklos valdymo įrankius, kuriais jau naudojasi, ir naujas inovatyvaus ūkio valdymo programas.

Kaina – ne vienintelis minusas

Tyrimas, vykdytas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tyrėjų 2021 m. lapkritį, parodė, kad yra žemės ūkio verslo valdymo programų ir ūkininkai jas naudoja, tačiau dažnai šie įrankiai ūkio veiklą padeda valdyti fragmentiškai, t. y. jie nėra sisteminės veiklos analizės instrumentai. Tokių programų privalumas – dauguma jų turi finansinės apskaitos funkciją, tačiau yra ir trūkumų – labiau pritaikytos augalininkystės („AgroCount“, „JohnDeere“, „Agri- PORT“, „Agrivi“, „Farmis“, „Granular“) ūkiams. Programoms, kurios skirtos taip pat ir gyvulininkystei („e-GEBA“ ir „AgroSmart“), trūksta rizikos, technikos parko ir pasėlių valdymo modulių, jos ne visada įspėja apie galimas rizikas. Norint apimti visą veiklą, neužtenka vieno įrankio, todėl ūkininkams tenka naudotis keliomis programomis, kurios tarpusavyje nesisieja. Tokiu atveju ne tik prireikia daugiau gebėjimų su jomis dirbant, bet ir padidėja kaštai.

Atsakymų analizė rodo, kad kaina – pagrindinė priežastis, kodėl 75,5 proc. respondentų (subjektų, valdančių ūkius) nesinaudoja įrankiais, skirtais ūkio veiklai planuoti ir valdyti. Kaina šiuo metu pernelyg didelė – svyruoja nuo keliasdešimties eurų per mėnesį be metinių mokesčių iki 500 Eur ir daugiau.

Net 28,9 proc. apklausoje dalyvavusių ūkininkų mano, kad mažesnė kaina paskatintų juos naudotis tokio pobūdžio programomis. Gauti duomenys rodo, kad net 77,6 proc. respondentų mano, jog tikslinga ir reikalinga Lietuvos ūkių rinkai pasiūlyti naują inovatyvų įrankį, skirtą žemės ūkio veiklai valdyti.

Ypač aktuali finansinė apskaita

Respondentai įvardijo, kokios ūkio valdymo programos funkcijos jiems svarbiausios. 18,3 proc. didžiausią dėmesį skiria finansinei apskaitai, 17 proc. – planavimui, 12,7 proc. – atsargų valdymui. 10 proc. apklaustų ūkininkų svarbi laiko apskaita, 9,2 proc. – vertinimo funkcija, 9,6 proc. – technikos darbo laiko apskaita, 9,2 proc. – rizikos valdymas. 7 proc. respondentų norėtų, kad būtų įtraukta žalos vertinimo funkcija, o 6,6 proc. pasigenda sprendimų priėmimo modulio. Taigi, žemdirbiai supranta, kad svarbios ir tos valdymo funkcijos, kurių trūksta jau sukurtiems įrankiams.
Analizuojant nustatytas galimybes rinkoje pastebima, kad yra potencialo tokiam įrankiui sukurti ir taikyti. Susidomėjimas skaitmeninėmis ūkio valdymo programomis tendencingai auga dėl galimybių analizuoti kasdienius duomenis, planuoti ir vertinti galimybes, rizikas, būsimas investicijas. Ypač svarbu, kad įrankis būtų valdomas paprastai, o gaunami rezultatai – aiškūs ir suprantami. Tai užtikrinti padeda vis didesnis informacinių technologijų specialistų sukurtų įrankių pritaikomumas eiliniam vartotojui.

Kurti integruotus produktus tampa vis populiariau. Tai leidžia žemės ūkiui pasiūlyti įvairių suskaitmenintų valdymo įrankių. Be to, jų kūrimo kaštai mažėja. Didelis inovatyvių įrankių potencialas yra užsienio šalių rinkose.

Ūkio valdymo programa turėtų atlikti planavimo, buhalterinės apskaitos, vertinimo (pvz., ekonominės analizės), kontrolės ir reguliavimo, valdymo ir prognozavimo, skatinimo ir organizavimo funkcijas (itin išskiriama vertinimo funkcija). Labai svarbu įrankį paruošti taip, kad juo būtų galima naudotis kuo paprasčiau, o duomenų analizės rezultatus ūkininkai patys lengvai suvoktų ir interpretuotų.

Toks inovatyvus žemės ūkio verslo valdymo įrankis tiktų tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės, tiek mišriems ūkiams. Žinoma, reikia paminėti, kad ūkininkai taip pat turi gilinti ir tobulinti savo vadybos bei kompiuterinio raštingumo kompetencijas, jei nori išmokti tinkamai pritaikyti naujas skaitmenines analitines technologijas, suprasti, kaip jos veikia, analizuoti pateikiamą informaciją.