Žurnalas „National Geographic Lietuva“

„National Geographic Lietuva“ prenumerata Daugiau
„National Geographic Lietuva“ prenumerata Daugiau
National Geographic Lietuva 12mėn. prenumerata
88,00 Eur
Prekybos vietose: 100,80 Eur
Sutaupote 13 %
National Geographic Lietuva 6mėn. prenumerata
44,00 Eur
Prekybos vietose: 50,40 Eur
Sutaupote 13 %
National Geographic Lietuva 3 mėn. prenumerata | 3 leidiniai
21,00 Eur
Prekybos vietose: 25,20 Eur
Sutaupote 17 %
„National Geographic“ gruodžio numeryje išvysite geriausias šių metų legendinio žurnalo fotografų nuotraukas, taip pat keliausime į vieną populiariausių piligriminių vietovių Lurdą, Prancūzijoje bei Ispanijai priklausančią Menorkos salą ir sužinosime čia 2000 metų gyvavusią talajotų kultūros istoriją.

Metų nuotraukos

Savo fotografus siunčiame po visą pasaulį dokumentuoti mūsų Žemės ir mūsų laikų.
Šio mėnesio specialiame numeryje skelbiame jų geriausias nuotraukas ir paveikias istorijas.  Fotografas Kilii Yuyan išgyvenimo įgūdžiai ir empatija padeda puikiai jaustis ekstremalioje aplinkoje ir įvairiose kultūrose. Skriedamas ledu kvėpdamas žvarbų balandžio orą Grenlandijos tolimojoje Arktyje, lydimas ritmingošunų kinkinio švilpčiojimo. Atsiklaupęs rogių gale, fotografuoja inuguitą medžiotoją Kumangapiką „Kumą“ Kvistą (Qumangaapik“Quma” Qvist) ir jo šunų kinkinį. Vykdydamas tipišką „National Geographic“ užduotį, šunų traukiamomis rogėmis jūriniu ledu jis nušliuožia mažne 50 km ieškodamas jūrų vienaragio – narvalo.

Nacionalinė geografijos draugija kasmet teikia prestižinį Elaizos Skidmor (Eliza Scidmore) apdovanojimą. Apdovanojimas taip pavadintas pagerbiant rašytoją ir fotografę, kuri
1892 m. tapo pirmąja moterimi, išrinkta į draugijos tarybą. Šiemet apdovanojimas skirtas Kiliui Jijanui už nuotraukomis pasakojamas istorijas, atskleidžiančias bendruomenių ryšius su žeme. Gruodžio numeryje rasite Kilio ir kitų „National Geographic“ fotografų įspūdingiausias nuotraukas ir istorijas.

Akmenų istorijos
utorė Eva Van Der Berg

2000 metų gyvavusi talajotų kultūra Ispanijai priklausančioje Menorkos saloje paliko stebėtinai įvairių architektūros paminklų.Menorkoje (Menorca) nuo megalitinių akmeninių bokštų stebėtojai matė, kaip per salą ritasi istorijos potvyniai, virtinė bangomis plūstančių įtakingų senovės
Viduržemio jūros regiono civilizacijų: finikiečių, graikų ir romėnų.

Tačiau dar gerokai prieš šiems sunkiasvoriams išlipant į krantą, vėjų gairinamame ir medžių
beveik neturinčiame kraštovaizdyje šaknis įleido kuklūs pirmieji salos gyventojai. Šie bokštai,
vadinamieji talajotai, buvo statomi iš medžiagų, kurių netrūko nei pirmiesiems gyventojams, nei
jų palikuoniams – kalkakmenio luitų. Apsieidami su tuo, kas buvo po ranka, menorkiečiai sukūrė tvirtą it akmuo palikimą.Daugelis mūsų Balearų salas labiau žino dėl Ibisos ir Maljorkos paplūdimių, kuriuose pramogauja viso pasaulio turistai.

Tačiau ryčiausia šio salyno sala, ramioji Menorka, pasižymi ne tik gražia gamta, bet ir unikaliu turtu – didžiausiu senovinės architektūros lobynu visame Balearų salyne. Šiuose bokštuose ir kituose milžiniškuose statiniuose, be skiedinio pastatytuose iš netašytų akmenų, slypi salos tūkstantmečio istorija, palikusi pėdsaką Menorkos kraštovaizdyje ir tapatybėje.

Lurdo atgimimas
Autorė Mary Winston Nicklin
Fotografė Séverine Sajous

Pirmą kartą istorijoje Lurdo Dievo Motinos šventovė – viena svarbiausių pasaulyje katalikų piligrimystės vietų – buvo priversta užsidaryti ir neįsileisti 20 tūkst. kasdien čia atvykstančių žmonių.
2020 m. kovo 17 d. Prancūzijoje dėl pandemijos prasidėjus dviejų mėnesių karantinui ši šventvietė liko be žvakėmis nešinų piligrimų.Didžiulės automobilių stovėjimo aikštelės nebebuvo užgrūstos turistiniais autobusais, religinių suvenyrų parduotuvės užvėrė langines, o netoliese stovintys viešbučiai užrakino duris.

Tačiau COVID-19 krizei paralyžiavus Lurdą,kuriame paprastai per metus apsilanko daugiau
kaip 3 mln. svečių, miestas nenustojo melstis. Atvirkščiai, pandemija netikėtai paskatino kitaip
pažvelgti į šią vietą, kur taip tvirtai įsišaknijusios konservatyvios tradicijos.

Technologinių naujovių kulminacija tapo 2020 m. liepą įvykusi pirmoji pasaulyje virtuali
piligriminė kelionė. Dešimčia kalbų transliuotą laidą „Vieningasis Lurdas“ stebėjo 80 mln. žiūrovų.