Pagalba

Žurnalas „National Geographic Lietuva“

skatinti žmones rūpintis mūsų planeta. Daugiau
skatinti žmones rūpintis mūsų planeta. Daugiau
National Geographic Lietuva 12 mėn. pren.
42 Eur
Prekybos vietose: 65.4 Eur
Sutaupote 36 %
National Geographic Lietuva 6 mėn. pren.
22 Eur
Prekybos vietose: 32.7 Eur
Sutaupote 33 %
National Geographic Lietuva 3 mėn. pren. | 3 leidiniai
12 Eur
Prekybos vietose: 16.35 Eur
Sutaupote 27 %
„National Geographic“ misija – skleisti geografines žinias ir skatinti žmones rūpintis mūsų planeta.
Per 130 metų istoriją „National Geographic“ tapo žinomas savo išskirtiniais reportažais ir nuotraukomis apie skirtingas kultūras, gamtą, mokslą ir technologijas. Lietuvių kalba žurnalas leidžiamas nuo 2009-ųjų.

Žurnalo „National Geographic“ liepos mėnesio numeryje jūsų laukia pasakojimai apie vis šiltėjantį pasaulį, kai jame gyventi tampa per karšta, aukso karštligę Andų kalnuose, neįkainojamas fosilijas sąvartyne, ir ne tik.   
Kai gyventi per karšta
Autorė Elizabeth Royte
Tikėtina, kad po 50 metų trečdalis pasaulio gyventojų gyvens šiandieninę Sacharą primenančiomis sąlygomis, kur vidutinė aukščiausia temperatūra vasarą viršija 40°C. 2003 m. vasarą virš vakarų ir centrinės Europos nusistovėjo aukšto atmosferos slėgio sritis. Virš Viduržemio jūros įkaitusi didžiulė sūkuriuojanti oro masė net kelias savaites neprileido vėsesnio oro srovių nuo Atlanto vandenyno. Prancūzijoje temperatūra vis kilo ir aštuonias dienas siekė net 40 °C. Karščiui stiprėjant ėmė mirti žmonės. Tuo metu daug gydytojų ir greitosios pagalbos darbuotojų buvo išvykę kasmetinių atostogų, todėl netrukus ligoninės pritrūko rankų. Morguose ėmė kauptis kūnai, pagalbon teko pasitelkti sunkvežimius-šaldytuvus ir maisto šaldiklius. Policijos buvo prašoma išlaužti duris, „už kurių gulėdavo lavonai,– prisimena Prancūzijos skubiosios pagalbos gydytojų asociacijos prezidentas Patrikas Pelu (Patrick Pelloux).– Situacija buvo siaubinga“. Galiausiai Prancūzija šiai karščio bangai priskyrė 15 tūkst. mirčių. Italijoje padėtis buvo dar prastesnė: čia mirė kone 20 tūkst. gyventojų. Visame žemyne gyvybės neteko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Kaip mokslininkai vėliau nustatė, ši per paskutinius 500 metų karščiausia vasara Europoje buvo akivaizdžiai susijusi su klimato kaita.
Aukso karštligė 
Autorės Barbara Fraser ir Hildegard Willer
Fotografas Cé dric Gerbehaye
Peru priklausančioje Andų kalnų dalyje neviltis skatina leistis į pavojingas, nuodingas brangiojo metalo paieškas. Peru priklausančioje Andų kalnų dalyje 5 km aukštyje įsikūrusi Rinkonada (La Rinconada) yra aukščiausiai pasaulyje esanti gyvenvietė, kur nyki egzistencija priklauso nuo to, kiek pirkėjai pasirengę sumokėti už geidžiamiausią šios vietos išteklių – auksą. Kadangi per pastaruosius du dešimtmečius šio brangiojo metalo kaina ūgtelėjo kone penkiagubai, snieguoto Ananėjos (Ananea) kalno šešėlyje įsikūręs miestelis nevaldomai išaugo į didžiulį palaikių gofruotos skardos namelių lūšnyną aplink įėjimus į smulkias kasyklas ir atliekomis užverstą ežerą. 5100 m aukštyje virš jūros lygio viešpatauja speigas ir nuolat trūksta deguonies, todėl net vietos gyventojai yra priversti godžiai ryti orą. Čia dvokia taip, kaip ir galima tikėtis iš 30–50 tūkst. nuolat atvykstančių ir išvykstančių žmonių gyvenvietės be nuotekų ir šiukšlių surinkimo sistemos.
Neįkainojamos fosilijos šiukšlyne
Autorė Jennifer Pinkowski
Fotografas Paolo Verzone
Ispanijoje plečiant sąvartyną, paleontologai atranda daug senovinių rūšių, tarp jų ir tokių, iš kurių kilo žmoginės beždžionės – ir mes patys.
Sunku rasti nemalonesnę vietą nei šiukšlynas žvarbią naktį. Tačiau kaip tik ten 2019 M. GRUODĮ ir atsidūrė paleontologas Chosepas Roblesas (Josep Robles), vaikydamasis unikalių žmogaus evoliucijos istorijos užuominų. Porą praėjusių mėnesių jis dažniausiai kelias naktis per savaitę praleisdavo Abokador de Kan Mata vadinamoje vietoje – didžiausiame veikiančiame Ispanijos regiono Katalonijos sąvartyne. Septynias dienas per savaitę, 24 val. per parą ekskavatoriai geležiniais nagais rausė žemę skubindamiesi iškasti dar vieną gilią duobę Barselonos ir jos apylinkių šiukšlėms. Ch. Roblesas buvo vienas iš aštuonių paleontologų, paeiliui atidžiai stebėdavusių tonas mašinų iškasamos gelsvai rusvos akmeningos žemės. Kan Matos grunte gausu įvairiausių fosilijų, amžiumi aprėpiančių daugiau kaip milijoną metų mioceno epochoje prieš maždaug 11,2–12,5 mln. metų. Nuo 2002 m. Ch. Roblesas ir kiti Barselonos autonominio universiteto Katalonijos Migelio Krusafonto (Miquel Crusafont) paleontologijos instituto (ICP) paleontologai aptiko per 70 000 šio laikotarpio fosilijų, tarp jų: arklių, raganosių, elnių, drambliams giminiškų straublinių, vieno ankstyvojo didžiųjų pandų giminaičio ir seniausios pasaulyje voverės skraiduolės. Taip pat rasta galybė senovinių graužikų, paukščių, varliagyvių ir roplių liekanų.
Išsaugoti ilgam
Autorius Tristan McConnell
Fotografas David Chancellor
Ar be užtvertų rezervatų laukiniai gyvūnai ir gretimos bendruomenės gali kartu klestėti? Šiaurės Kenijoje pandemija išbandė šią idėją. Tai plataus užmojo sambūvio eksperimentas, grindžiamas mintimi, kad žmonės ir laukiniai gyvūnai gali klestėti drauge. 44 000 km 2 plote greta gyvena šimtai tūkstančių žmonių, milijonai gyvulių ir nemažos laukinių gyvūnų populiacijos. Maždaug du trečdaliai Kenijos laukinių gyvūnų gyvena ne nacionaliniuose parkuose ar rezervatuose, todėl draustiniai tapo esmine nacionalinės gamtosaugos ekosistemos dalimi. Kai dėl COVID-19 užsidarė sienos ir nebekilo lėktuvai, Šiaurės Kenijoje, kaip ir visur kitur, neliko turistų, todėl Afrika neteko didelės dalies pajamų, kurių kasmet atneša gamtos turizmas – 2018 m. suma siekė 29 mlrd. JAV dolerių. Kenijoje turizmas sudarė bent 8 % BVP. Kilo nuogąstavimų, kad pastarųjų dešimtmečių gamtosaugos pasiekimai pražus.
Permainos kinų kvartale
Autorė Rachel NG
Fotografė Andria LO
Los Andželo kinų kvartale gimęs ir užaugęs Glenas Suhu (Glenn SooHoo) savo akimis matė, kaip jo rajonas per 50 metų užaugo, paskui patyrė nuosmukį ir vėl atsigavo. Pastaruosius pusantrų metų šis ir kiti Šiaurės Amerikoje išsibarstę panašūs anklavai išgyvena krizę, kurią paskatino ksenofobija ir kritinė visuomenės sveikatos padėtis. „Tas virusas smukdo prekybą ir turizmą,– sako įmonės „Phoenix Imports“ savininkas G. Suhu. – Jis neturi nieko bendra su kinų kvartalu, bet kadangi prezidentas Donaldas Trampas vis kartojo, kad virusas atkeliavo iš Azijos, žmonės tiesiog ėmė baimintis šio rajono.“ Pandemijos laikotarpiu istoriniams kinų kvartalams išgyvenant sunkius laikus verta pasigilinti, kodėl jie apskritai traukia gyventojus (ir lankytojus).
Aukšti tikslai
Autorė Stephanie Pearson
Fotografas Quin Schrock
Austrijos Alpėse alpinistai kopia į viršukalnes ir lipa „laiptais į dangų“. Šios svaigulį keliančios kopėčios yra Didžiojo Donerkogelio (Grosser Donnerkogel) via ferrata dalis. Itališkai „geležinis kelias“, via ferrata – stačiuose uoliniuose kalnų šlaituose įrengtas kelias, kuriame palei įtvirtintą lyną įtaisyta pagalbinių priemonių, kaip antai metalinių pakopų.